mauliai

mauliaĩ sm. pl. (4) 1. bot. žalieji dumbliai, žaliaukės (Chlorophyta): Prūde daug maulių̃ – nė antys nepaplaukioja Ig. Su mauliaĩs ir žuvų galima ištraukt Ig. Vietoj kūdros buvo tik mauliaĩs apskretusios žolės Brb. Kopūstai supuvo, pasileido kaip mauliaĩ Ss. 2. prakaitas: Vyrai taip skubėjo darbą, kad net mauliaĩ išmušė veidą Š. Oi, kaip ji dirba – net mauliaĩ eina par kaktą Slk. Eina per burną mauliaĩ Dkšt.